Dėlionė XVII a. pr. LDK kariuomenės kariai
XVII a. pr. Lietuvos karių atvaizdai (aprangos, ekipuotės ir ginkluotės rekonstrukcijos) atkurti pasinaudojant Vakarų Europoje naudojama metodika pagrįsta tarpdisciplininiais tyrimais, pasitelkus į pagalbą archeologinę, istorinę, sfragistinę bei ikonografinę medžiagą saugoma Lietuvos ir užsienio archyvuose, muziejuose.
Šį laikotarpį reprezentuoti pasirinkti 3 kariai:
- kavalerijos petihorų vėliavos (dalinio) draugas (puskarininkis). Jis priskiriamas vidutinei kavalerijai: virš žipono dėvi žieduotį ir apsiaustą, ginkluotas ietimi ir vengrišku kardu. Petihorai buvo naudojami priešo atakoms atremti, kartais ir lemtingiems smūgiams suduoti. Jie tiko žvalgybai, priešo flangams ar užnugariui pulti, bėgantiems priešo kariams persekioti.
- kavalerijos husarų vėliavos (dalinio) draugas (puskarininkis, tam tikrais atvejais gali būti ir karininko atitikmuo). Tai sunkiosios kavalerijos karys: dėvi šalmą, virš žipono kiparisą (krūtinę ir nugarą dengiančius plokštinius šarvus), rankas ir kūną žemiau juosmens saugantį žieduotį. Raitininkas ginkluotas ilgąja ietimi ir vengrišku kardu. Mūšyje husarai turėdavo pralaužti ir išblaškyti priešo rikiuotę. Šie sunkiai ginkluoti raitininkai puldavo priešą glaustomis eilėmis ir smogdavo ietimis jodami visu greičiu.
- pėstininkų vėliavos karys. Dėvi tradicinę vengrų pėstininkams aprangą: mėlynos spalvos žiponą, deliją su raudonu pamušalu, siauras kelnes ir kepurę. Ginkluotas muškieta su dagtine spyna, vengrišku kardu ir kirviu. XVII a. pr. palyginti negausūs Lietuvos kariuomenės pėstininkai mūšiuose savo šautuvų ugnimi palaikė puolančius lietuvių raitininkus, susišaudydavo su priešo pėstininkais, saugodavo ir gindavo įtvirtinimus ir stovyklas.
Atkuriant XVII a. pr. Lietuvos karių atvaizdus dalyvavo archeologai dr. Paulius Bugys ir prof. dr. Aleksiejus Luchtanas, karo istorikas dr. Karolis Zikaras, dailininkas Šarūnas Miškinis.
Dėlionės dalių skaičius: 1000 dalių Dėlionės išmatavimai: 683 × 480 mm Dėlionės dėžės išmatavimai: 400 × 270 × 55 mm
